Europa/4 taškai
Pagal Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto paskaičiavimus, Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km. į šiaurę nuo Vilniaus. Taigi 2009 m. Europos sostinė sugrįžta į savo geografinį centrą. Tačiau Vilniaus, kaip geografinio Europos centro statusas, kertasi su daugelio Vakarų gyventojų įsivaizdavimu, pagal kurį ne tik Vilnius ar Lietuva, bet ir visa Rytų Europa yra kultūrinis Europos paribys. Geografinis Europos žemėlapis nesutampa su psichofiziniu Europos žemėlapiu.
Projekto "Europa/4 taškai" tikslas ir yra iš naujo iškelti pačius aktualiausius klausimus - "Kas yra Europa?", "Kas yra Europos "centras" ir "periferija"?, Ar "centro" ir "periferijos" sąvokos dar yra prasmingos globalios kultūros amžiuje?, Kaip apibrėžti Europos identitetą?
Projekte „Europa/4taškai“ išskirtos dvi atskaitos pozicijos, iš kurių žvelgiama į Europą – tai geografinė Europa ir meno Europa. Abi šios perspektyvos suvokiamos kaip persiklojančios, t.y. į Europos geografinį žemėlapį žvelgiama per meno prizmę. Kadangi bet kokio kontinento prasmės dažnai daug akivaizdžiau atsiveria būtent kontinento paribiuose, projektas „Europa/4taškai“ akcentuoja keturis Europos žemėlapį apibrėžiančius taškus – šiauriausią, esantį Norvegijoje (Nordkapp (71°08′ 02.835″ N), piečiausią, esantį Ispanijoje (Punta de Tarifa (36°00′ 00.175″ N), ryčiausią, esantį Rusijoje (Komijos autonominė respublika (66°11′ 57.225″ E) ir vakariausią, esantį Portugalijoje (Cabo da Roca (09°30′ 02.727″ W). Šie keturi taškai – tarsi Europos žemėlapio rėmai. Žiūrint iš konceptualios meninės pusės, projekto tikslas – užpildyti iš Europos paribių kuriamą Europos žemėlapį meninėmis akcijomis ir ženklais.
Projekte dalyvauja septynių asmenų Lietuvos menininkų ir teoretikų grupė. Projekto iniciatoriai – galerijos „Taškas“ steigėjai Mindaugas Šnipas ir Ramūnas Alminas, jiems talkina Gediminas Akstinas, Jurga Barilaitė, Nerijus Milerius, Jurgita Remeikytė ir Eglė Ridikaitė. Minėtuose keturiuose taškuose įgyvendinamos meninės akcijos, o šių meninių akcijų išprovokuotos diskusijos pratęsiamos internetinėje erdvėje. Internetinė erdvė suvokiama kaip laisva ir geografinių suvaržymų neapribota meninė teritorija, kurioje gali susitikti ir diskutuoti apie Europos meną ir kultūrą skirtingų šalių menininkai ir teoretikai. Meninių akcijų ir internetinių diskusijų rezultatai pristatomi viešose projekcijose Vilniaus mieste, o projekto pabaigoje – ir baigiamojoje parodoje.
Meninis projektas „Europa/4 taškai“ yra „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kultūrų atpažinimo programos dalis.
Pirmoji projekcija
2009 m. kovo 9 – 11 dienomis, 19 – 23 val. galerijos „Akademija“ (Pilies g. 44/2) II aukšto languose buvo demonstruojama pirmoji fotografijų projekcija iš ciklo „Europa/4 taškai“.
„Languose pasirodančios projekcijos – tai vizualus būdas visuomenei pristatyti rezultatus, kurie sukurti ar bus kuriami vykdant projektą (Ispanijoje ir Portugalijoje 2008 metais; Norvegijoje ir Komijos AR 2009 metų vasarą). Projekcijų skaičius, kurių kovo mėnesį pateikta 34-ios, papildomas vis naujais kadrais, iki jų skaičius galų gale pasieks 360 (360° atitikmuo)“, - teigė vienas iš projekto autorių Mindaugas Šnipas.
2008-jų rugpjūčio mėnesį projekte dalyvaujantys skulptoriai, fotografai, video menininkai ir teoretikai vyko į pirmuosius du iš keturių numatytų ribinių Europos taškų – pietinį, esantį Ispanijoje, Tarifos mieste, ir vakarinį, esantį Portugalijoje, Cabo da Roca. Patį kelionės procesą galima pavadinti erdvės kartografavimu meninėmis priemonėmis. Keliaujant sausuma, įprasta orientuotis pagal žemėlapius, jūra ar vandenynu – pagal jūrlapius, nuo seno tiek sausumos, tiek jūros keliautojai orientavosi ir pagal žvaigždes bei žvaigždėlapius. Kadangi keletas ankstesnių galerijos „Taškas“ projektų vyko jūroje, jūrinių kelionių patirtis ir specifika buvo panaudota ir vykstant į pietinį ir vakarinį Europos taškus. Gautas rezultatas – meninės akcijos ir projekcijos, gimusios tarsi užklojus žemėlapį, jūrlapį ir žvaigždėlapį vieną ant kito, išryškinus naująsias prasmes, atsiradusias žemėlapio, jūrlapio ir žvaigždėlapio sankirtose.
Antroji projekcija
2009 m. balandžio 16–18 dienomis, 21.00 – 00.00 val. galerijos „Akademija“ (Pilies g. 44/2) II aukšto languose demonstruota antroji fotografijų projekcija iš ciklo „Europa/4 taškai“. Prie kovo mėnesį pateiktų 34-ių kadrų, balandžio mėnesį pridėta dar 30.
360 kadrų – tarsi kelionė ratu aplink žemės rutulį. Kovo mėnesio 34-ių kadrų projekcijoje buvo pradėtas braižyti simbolinis šios kelionės žemėlapis, kuriame pažymėta dangiškoji žemėlapio vertikalė – mėnulis. Balandžio mėnesio 30 kadrų projekcija – natūrali pradėto kelionės žemėlapio kūrimo tąsa. Nuo dangiškosios vertikalės aukščiausio taško brėžiama linija žemyn – link horizonto, kalnų ir jūros stichijų, iki žemiausio vertikalės taško – povandeninio pasaulio. Tokiu būdu siekta sukurti tokį orientacinį meninį žemėlapį, kuriame būtų sužymėtos keliautojus lydinčios stichijos – ugnis, oras, vanduo ir žemė.
Trečioji projekcija
2009 m. birželio 4-6 dienomis, 19 – 24 val. galerijos „Akademija“ (Pilies g. 44/2) I aukšto languose demonstruota trečioji fotografijų projekcija iš ciklo „Europa/4 taškai“.
Birželio mėnesio projekcija nuo pirmųjų dviejų skyrėsi ir tematiniu, ir technologiniu pobūdžiu. Pirmosios projekcijos braižė simbolinį Europos žemėlapį, prasidedantį dangiškąja vertikale – mėnuliu, - ir pasibaigiantį žemiausiu vertikalės tašku – povandeniniu pasauliu. Šio simbolinio žemėlapio kadrai buvo demonstruojami galerijos “Akademija” trijuose antrojo aukšto languose. Birželio mėnesio projekcija nuo antro aukšto langų persikėlė prie gatvės, į pirmojo aukšto langus, kur ji buvo rodoma trijuose skaitmeniniuose foto rėmeliuose. Priartėjimas prie gatvės, kuria nuolat skuba žmonės, išreiškė ir kiek pakitusį birželio mėnesio projekcijos tematinį turinį. Trečiojoje demonstruojamoje projekcijoje buvo pateikti dailininkės Eglės Ridikaitės kelioniniai dienoraštiniai eskizai, tapyti ir rašyti kelionės į Ispaniją ir Portugaliją metu, taip pat ir atvirukai, nutapyti ar užrašyti grįžus iš kelionės į Lietuvą.
„Pirmąjį atviruką užrašiau Vokietijoje“, - teigė viena projekto dalyvių Eglė Ridikaitė. – „Užrašytus ar nutapytus atvirukus siųsdavau į Lietuvą. Nors iš kelionės grįžome paskutinę rugpjūčio dieną, atvirukai iš Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ateidavo net iki spalio mėnesio. Atvirukai – kaip prisiminimai, sugrįžtantys tada, kada fizinės kelionės jau yra seniai pasibaigusios“.